Šventinė ikonų paroda „Sugrįžusios“ iš Andrejaus Balyko kolekcijos

Šeštadienį (balandžio 24 d. 12.00 val.), stačiatikių Verbinių išvakarėse, Druskininkų miesto muziejus kviečia į išskirtinę ikonų parodą. Parodos pristatyme dalyvaus ir parodos eksponatus paskolinęs Vilniaus kolekcininkas Andrejus Balyko. Ikonų tema skirta krikščioniškai šventei – Velykoms, kurios šiemet stačiatikių švenčiamos gegužės 2 dieną. Kaip ir katalikai, stačiatikiai Velykų datą nustato pagal Mėnulį – tai pirmasis pilnaties sekmadienis po lygiadienio. Tačiau stačiatikių ir katalikų Velykų datos dažnai nesutampa dėl 14 dienų skirtumo, atsirandančio dėl Julijaus ir Grigaliaus kalendorių naudojimo. Viso pasaulio krikščionys tą pačią dieną švenčia Velykas tik kas 4–5 metus. Katalikai nekreipia dėmesio į žydų Pesacho šventės datą, o stačiatikiams tai yra labai svarbu. Jėzus Kristus pagal žydų kalendorių buvo nukryžiuotas Nisano mėnesio 14 dieną, per Pesachą ir prisikėlė po jo. Stačiatikiai siekia, kad Velykų laikas kuo labiau atitiktų tikrąją datą, todėl jas švenčia tik po žydų Pesacho.Svarbi informacija! Privalu laikytis karantino taisyklių: dėvėti veido kaukę ir kitų apribojimų.

Vilnietis kolekcininkas Andrejus Balyko ikonas renka daugiau nei keturiasdešimt metų. Pirmenybę jis teikia elitiniams, aukščiausios meninės kokybės pavyzdžiams, ypač žavisi šiuo laikotarpiu išpopuliarėjusia kruopščia ir detalia miniatiūrine tapyba. A. Balyko kolekcijoje sukaupta apie 300 retų ir vertingų ikonų.

Dauguma ikonų sukurtos XVIII a. – XX a. pradžioje. Jos nutapytos įvairiuose ikonų tapybos centruose: Maskvoje, Peterburge, Kostromoje, Tverėje, Vologdoje, Pavolgyje, Šiaurės Rusijoje, Cholujuje, Vetkoje ir kt. Ypač daug A. Balyko kolekcijos ikonų yra sukurta Jaroslavlyje, Paleche ir Msteroje – ikonų tapybos centruose, garsėjusiuose smulkia ir detalia ikonų tapybos maniera.

Nuo XVII a. ikonas tapo įprasta puošti brangiais aptaisais. Tai paskatino aptaisų meno vystymąsi. Visą ikonos paviršių uždengiantis aptaisas, detaliai atkartojantis tapytos ikonos kompoziciją, tapo lyg antra, tik metalinė, ant tapytosios uždedama ikona. Balyko kolekcijoje galima pamatyti puikių įvairiausios stilistikos aptaisų.

Dar viena pagarbos ikonoms apraiška buvo puošnių kiotų (įstiklintų spintelių) gamyba. Kiotų dirbtuvės buvo prie kiekvieno didesnio ikonų tapybos centro. Kiotai buvo puošiami pjaustinėjimu, inkrustavimu, medžio drožyba. Ypač puošniai atrodė paauksuotos drožybos kiotai. Ne vieną nebenaudojamą kiotą A. Balyko įsigijo tuščią, jį restauravo ir pritaikė savo kolekcijos ikonoms.