1869 metų spalio l dieną Austrijos-Vengrijos pašto žinyba Vienoje išleido pirmąją ženklinę neiliustruotą pašto korespondencijos kortelęCorrespondenz-Karte, kuri davė pradžią atvirlaiškiui, arba atvirukui. Pirmieji neženklinti atvirlaiškiai (Открытое письмо) Rusijoje, kurios sudėtyje 1795 metais klastingu Europos imperijų valdovų sutarimu atsidūrė Lietuva su Vilniumi, pasirodė 1871 metų pabaigoje, o apyvartoje įsigaliojo nuo 1872 metų pradžios. Populiariausi atvirukai buvo su miesto vaizdais.
Druskininkai gydomąja vietove pripažinta dar LDK laikais, 1794 m., ir savo šlovės viršūnėje įėjusi į geriausių Rusijos imperijos kurortų dešimtuką, atvirukų leidėjų anaiptol nebuvo užmiršta. Leidėjų gausa ir jų leidžiamos produkcijos kiekis leidžia manyti, kad atvirukas buvo paklausi prekė ir šis verslas nebuvo nuostolingas. Druskininkuose atvirukais tais laikais prekiavo knygynai (pvz., leidėjai: M.Milkowski ir A.G.Syrkin), privačios bibliotekos ir įvairios suvenyrų parduotuvėlės. Apie tokių firmų egzistavimą Druskininkuose duomenų teikia ne tik archyviniai dokumentai (piliečių prašymai atidaryti tokio pobūdžio įstaigą), bet ir tie patys atvirukai. Muziejuje kaupiami tik ikonografiniai (miesto vaizdą ar tų laikų aktualiją užfiksavę atvirukai): visi atvirukai su Druskininkų vaizdais, kaip atskiro laikotarpio, leidėjo, fotografo, atlikimo technikos, serijos, apipavidalinimo ir kitų požymių unikalus vienetas. Daugiausia Druskininkų atvirukų išleido Gardino, Vilniaus, Varšuvos, Suvalkų leidėjai, bet karo metu buvo išleista vaizdų ir Maskvos leidėjų. Žymiausi leidėjai iki 1915 m.: Leon Baranowski, A. G. Syrkin, M.Ozur, G.Geršun, S.Gan, J.Śliusarski, L.M.Gelgor, M.Milakowski, Jozef Zawadski, Šerer, Šura, Nabgolc ir Ko , Victoria a Siedle.Druskininkų carinio laikotarpio atvirukų rinkinys – gana nuoseklus to meto vizualus pasakojimas, kuriame užfiksuoti kurorto vaizdai, praturtinti užrašytais to meto kasdienybės momentais. Tai – ir epistoliniai kūriniai, leidžiantys sužinoti apie praėjusių laikų žmonių bendravimo stilių, etiketo taisykles; ir dokumentas, atskleidžiantis pašto istoriją. Pats atvirukas, kaip daiktas, nuo pat atsiradimo pradžios XIX amžiaus pabaigoje iki šių dienų išliko populiarus ir kaip kolekcionavimo, ir kaip eksponavimo objektas: atvirukų ekspozicijos buvo rengiamos įvairiose tarptautinėse ir pasaulinėse parodose (1897 m. surengta Venecijoje, 1899 m. Nicoje, 1900 m. Paryžiuje). Buvo ir vis dar yra leidžiami specializuoti atvirukų žurnalai ir katalogai. Šis unikalus ikonografinis paveldas šiandien įgyja vis didesnę reikšmę, o Druskininkų miesto vaizdų rinkinys vertingas ir kaip beveik 2 dešimtmečius rinkta, pildyta ir sisteminta muziejinė kolekcija. Šio rinkinio objektais dažnai yra iliustruojami istoriniai, menotyriniai tekstai, specializuoti paveldosaugos, architektūros interneto puslapiai ir sąvadai, vaizdai naudojami nacionalinio transliuotojo bei komercinių televizijų kultūrinėse laidose.
Druskininkų atvirukų paroda – tai sveikinimas mums visiems, siunčiamas iš praeities, atveriantis prieš akis XIX a. – XX a. sandūros Druskininkų miesto panoramas. Tai – nepaprastai subtiliai į aplinką įkomponuotas pramogų namas „Kurhauzas“, parkas su perkėla per Nemuną, gimnastikos įrenginiai prie parko, jaukios, smėlėtos Druskininkų gatvės, medinės vilos, prieš jas išsirikiavę žmonės, bažnytėlė… Vaizdai, iš kurių galima sudėti ištisą Druskininkų istorijos ir nuėjusio užmarštin kasdieninio gyvenimo pasakojimą.
