Renginiai
Knygos viršelio iliustravimo dirbtuvėlės „Gyvūno keliauninko nuotykiai Druskininkuose“ su dailininke ANA MANA
Pasitinkant Pasaulinę vaiko teisių dieną
lapkričio 16 d. (šeštadienį) 14:00 val.
Druskininkų miesto muziejaus galerijoje (Druskininkai, M. K. Čiurlionio g. 37) vyks knygos viršelio iliustravimo dirbtuvėlės
„Gyvūno keliauninko nuotykiai Druskininkuose“ su dailininke ANA MANA
Dalyvavimas nemokamas
Būtina išankstinė registracija
tel. +370 313 58007, el. p. edukacija@druskininkumuziejus.lt
Ana Mana yra profesionali dailininkė. Ji gimė Druskininkuose, dabar gyvena Kaune. Dublino „National College of Art and Design” ji studijavo medijų meną – ten atrado skaitmeninės ir tradicinės kūrybos sąsajų grožį. Ana mėgsta dirbti mišria technika, ieškoti būdų, kaip derinti tradicines priemones ir šiuolaikines technologijas. Jai ypač patinka kurti ir iliustruoti originalias, fantastines būtybes, semtis įkvėpimo iš gamtos pasaulio, pasakų ir senovės mitologijos.
Dokumentinio kino filmo „Sengirė“ (režisierius ir operatorius Mindaugas Survila) seansai
Druskininkų miesto muziejaus galerija kviečia į režisieriaus Mindaugo Survilos filmo ,,Sengirė“ kino vakarus.
Tai ne vieną apdovanojimą pelnęs filmas, apkeliavęs daugybę šalių, užburiantis magiškais atokiausių Lietuvos gamtos kampelių ir jų gyventojų vaizdais bei stebuklinga miško simfonija.
Kviečiame patirti šį unikalų filmą apie gamtą spalio 18 ir 25 dienomis, 16:00 val. Druskininkų miesto muziejaus galerijoje. Renginys nemokamas.
Pasitikime rudens vakarus jaukiai🍁
Fotografijos parodos „Smėlio ženklai“ atidarymas
Nuo 2024 m. gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Alytaus apskrities fotomenininkai pateikė savo kūrybą fotografijos konkursui „Smėlio ženklai“. Kviečiame į fotografijos parodos „Smėlio ženklai“ atidarymą ir fotografijos konkurso laureatų apdovanojimą Druskininkų miesto galerijoje rugsėjo 6 d. 17 val. Šis renginys yra projekto „Smėlio ženklai – dzūkų krašto liudytojai“ dalis. Projekto partneriai – Alytaus kultūros centras, Lazdijų kultūros centras, Varėnos kultūros centras. Projektą finansuoja LKT ir Druskininkų savivaldybė.
Virtualios realybės kino seansai Druskininkuose: „Aš Lietuva“ ir „Žaisti gyvenimą“
Birželio 14–16 dienomis kviečiame į Druskininkų miesto muziejaus galeriją (M. K. Čiurlionio g. 37) išvysti visoje šalyje didžiulio populiarumo sulaukusius virtualios realybės filmus: Donato Ulvydo virtualios realybės patirtį-filmą „Aš Lietuva“ ir Algio Kriščiūno atgijusius paveikslus filme „Žaisti gyvenimą“.
Gintaro Kraujelio tapybos paroda „Abstrakti akimirka“
Gegužės 3 dieną 17:00 val. kviečiame į G. Kraujelio tapybos darbų parodos „Abstrakti akimirka“ atidarymą.
trumpai apie autorių
Gintaras Kraujelis
Gimė 1956. 01. 01. Vilniuje.
Baigė Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą 1975 metais.
1983 baigė Vilniaus dailės institutą, monumentaliosios dekoratyvinės dailės specialybę.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys ir Lietuvis fotomeno sąjungos narys .
Dirba vitražo, tapybos ir fotografijos srityse. Sukūrė apie 40 didelio formato vitražų visuomeninės paskirties ir privačiuose interjeruose.
Personalinės tapybos ir fotografijos parodos :
1988 m. fotografijos paroda Vilniaus Alumnato kieme ,,Mano miestas“.
1993 m. tapybos paroda galerijoje ,,Arka“
1996 m. tapybos paroda galerijoje ,, Skliautai“.
1997 m. tapybos paroda galerijoje ,,Skliautai“.
1998 m. tapybos paroda Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
1999 m. tapybos paroda Stiklių gatvės galerijoje.
2002 m. tapybos paroda Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
2003 m. tapybos paroda Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje.
2007 m. tapybos paroda Vokietijoje, Bonos Hardbergo rotušėje.
2012 m. fotografijos paroda Vilniaus ,,Mint Vinetu“ knygyne.
2013 m. tapybos paroda Liuksemburge, Europos komisijoje.
2013 m. fotografijų paroda ,,Pievoje‘‘ Vilniaus lietuvių namuose.
2014 m. fotografijų paroda Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje.
2022 m. tapybos paroda Druskininkų miesto muziejuje.
2023 m. tapybos paroda Molėtų krašto muziejuje.
2023 m. tapybos paroda Vilniuje Adomo Mickevičiaus bibliotekos Parodų salėje.
2015 m. išleido fotografijų knygą ,,Kolekcija‘‘. ISBN 978-609-408-797-4
2017 m. išleista antroji fotografijų knyga ,,Laimės valanda‘‘. ISBN 978-609-475-054-0
Verdenės Monikos Valkiūnaitės tapybos paroda „Savanos“
Verdenė Monika Valkiūnaitė
NUOTRUPOS IŠ SAVANŲ
Pirmoji savanų ciklo užuomazga pasirodė 2020 metais, antrojo karantino metu man gyvenant su draugais vienkiemyje, vis užsnigtiems, įkalintiems ir atskirtiems tarp nepravažiuojamų kelių ir Vyriausybės paskelbtų judėjimo ribojimų. Tuo metu pradėtas dailininko dienoraštis, kuriame vaizduoti likimo sesių ir brolių pasiūlyti gyvūnai, ilgainiui nubloškė į nuolatinį tolumų, pločio ir vaikystės ilgesį. Daug galvojau apie Afriką, apie tai, jog niekada ten nebuvau, jog ten viskas turėtų būti visiškai kitaip nei Lietuvoje, kurioje vien pusnys ir šaltis, kartais po langais prabėganti ta pati lapė.
Savanose niekuomet neteko būti, todėl visa ši kūrybinė kelionė, pasibaigusi savanų ciklu, įgijo magijos, burtų atspalvį, paversdama kūrybinį procesą nuolatiniu klajojimu sapne, kuriame dauguma sutiktų veikėjų ir būtybių nėra tikri, o visa lieka tik keistais fragmentais, ir nuolat gožiama nuojautos, jog esama dar kažko didesnio už viso, ties regėjimo lauku vykstančio veiksmo.
Gyvūnai, kurių mintį, užuomazgą vaizduoju paveiksluose, man buvo matyti tik zoologijos soduose didesniuose Europos miestuose, nuotraukose ir, pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapusiose vaikiškų enciklopedijų iliustracijose.
Ciklo paveiksluose vaizduojamų savanų bei gyvūnų nenorėjau nei tiksliai atkartoti, nei pabrėžtinai disnėjiškai sulengvinti, vienintelis noras buvo atskleisti santykį su niekaip nesibaigiančia vaikyste, nuolat tūnančia pasąmonėje tiksliai neapibrėžtais pavidalais, ir kartais vis kyštelėjančia dramblio ausį visose situacijose, net bandant įsivaizduoti gyvūnus ir vietas, kurių niekada neteko gyvai matyti natūralioje aplinkoje.
Visas tapybos ciklas yra savotiška savanos pavidalo scenografija, skirta suaugusio žmogaus vaikystei dideliame pasaulyje, po mažu netenkančiame apibrėžties.
Apie autorę:
Verdenė Monika Valkiūnaitė baigė scenografijos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje.
Sukūrė scenografiją Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“, Klaipėdos lėlių teatro spektakliams.
Nuo 2023 Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Dalyvauja grupinėse parodose, surengė septynias personalines parodas.
Kūrybinės dirbtuvės su menininke Gražina Kuprevičiene „Velykiniai margučiai kitaip…“
Kovo 15 d. 15:00 val. kviečiame kūrybingai praleisti popietę su odos menininke Gražina Kuprevičiene ir pasigaminti originalias velykines dekoracijas. Vietų skaičius ribotas ir būtina registracija tel. +370 313 58007. Po užsiėmimo kviečiame į kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus koncertą „Improvizacijos“, kuris vyks Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59).
Fotografijų ir kompiuterinės grafikos parodos
„Architektūros tiesės ir kreivės. Skirta Druskininkams“ atidarymas
Atidarymas 2024.03.01 16:00 val.
Renginio metu vyks autoriaus paskaita apie fotografiją
Druskininkų miesto muziejaus galerija, M. K. Čiurlionio g. 37, Druskininkai
https://druskininkumuziejus.lt
APIE PARODĄ. Retai susimąstome apie tai, kiek ir kokie vaizdai mus supa kasdienybėje. Savęs neklausiame, koks neišsenkantis vaizdų arsenalas mus pradeda atakuoti keičiant savąją ir net rutiniškai nuobodžią aplinką. Ne tik fiksuojame, kaupiame ir dalinamės tikrovės atvaizdais, bet taip pat juos prarandame, užmirštame, nebeprisimename. Visa tai nutinka dėl atvaizdų pertekliaus. Vizualinės aplinkos tarša mūsų dėmesį atitraukia nuo unikalios, mažiau fotogeniškos, bet reikšmingos pasaulio kaitos. Ieškome kažko, kas būtų tikroviškiau už tikrovę, unikalu ir perteiktų visą gyvenamąją realybę, kartu su garsu, liečiamais paviršiais ir net kvapais. Apie tai, apie ką nesusimąstome, dažniausiai svarsto menininkai ir filosofai. Tikriausiai vedinas panašios pasaulio pažinimo strategijos, atsigręždamas ir bent fragmentiškai apžvelgdamas savo kūrybinį kelią, pastebėjau, kad mane visada domino tai, ką nuotraukose
užfiksuodavau anksčiau, apie ką nesvarstęs užmiršdavau ir net neperžiūrėdavau; domina tai, apie ką nesusimąstome… Anksčiau sukurti atvaizdai atrodė neįdomūs, nuobodūs ir tik užimantys vietą. Šiandien į juos žvelgiu kitaip, pastebiu tai, ko ankstesnis mano žvilgsnis visiškai negalėjo užčiuopti.
Rausdamasis po savo nuotraukų archyvą, komplektuodamas jas pagal panašumą, vietovę, techninį sprendimą ir nuotaiką, pradėjau formuoti savitus, archyvą ir jo dekonstrukciją primenančius rinkinius. Regėdamas atvaizdus, bylojančius apie mano ankstesnes keliones ir aplankytus miestus, 2019-ais metais pradėjau kurti ciklą „Architektūros tiesės ir kreivės“. Prioritetu tapo fotografijos, kuriose užfiksuoti nereprezentatyvūs, nepuošnūs ir neatpažįstami architektūriniai miestų bei miestelių kraštovaizdžiai bei jų fragmentai. Tokiu būdu aš išsivaduoju iš turistinio žvilgsnio spąstų ir provokuoju žiūrovą kartu apmąstyti erdves, kurias formuoja pasikartojantys pastatų motyvai, aplinkos įspūdį suaštrinančios konstrukcijų tiesės ir kreivės. Vedinas šio tikslo aš gerokai mažiau skiriu dėmesio „superfilosofinei“ koncepcijai, bet daugiau – formai ir jos žaismui. Dėmesio centre aktualizuoju žaidimą vaizdu. Pirmiausia, fotografiją
demonstruoju kaip pasakojimą vaizdu, o tik po to leidžiu jums kelti subtilius klausimus apie nuotraukų turinį, intuityviai vedantį link asmeninių įžvalgų ir interpretacijų. Šis mano naujas kūrinių ciklas vienija fotografiją ir kompiuterinę grafiką. Apžvelgiant visą kūrinių kolekciją kyla dviprasmė asociacija. Vieną vertus, susidaro fotografijos nepakankamumo įspūdis. Antrą vertus, kompiuterinės grafikos elementai gerokai praplečia fotografijos, kaip vaizdais pasakojančios medijos galimybes. Remdamasis vaizdo komponavimo metodais, labiau taikomais grafinio dizaino lauke, plėtoju modulinio tinklelio komponavimo metodą ir jį dekonstruoju. Nors aš tokiu būdu fotografiją priartinu prie grafinio dizaino, o grafinį dizainą link fotografijos, tačiau nesiekiu sukurti vientisai ramaus vizualinio pasakojimo. Man kur kas įdomesnis minties ir asociacijų bangavimas. Tad ir kviečiu jus skrieti šiomis bangomis lyg jūs būtumėte išprotėję banglentininkai, siekiantys pažaboti tą vienintelę ir įspūdingą viso gyvenimo bangą…
APIE PARODOS AUTORIŲ. Prof. dr. Remigijus Venckus yra medijų meno ir kultūros tyrinėtojas, medijų menininkas. 2014 metais Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos kultūros tyrimų institute apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Šiuo metu R. Venckus yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius. Anksčiau dėstė Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Kazimiero Simonavičiaus, Šiaulių universitetuose ir Vilniaus dailės akademijoje. Yra 20-ies mokslo straipsnių, 5-ių mokslo pranešimų, skaitytų tarptautinėse ir 20-ies – respublikinėse mokslo konferencijose autorius. R. Venckus kuria fotografijos meną temomis – atmintis, laikas ir individuali patirtis bei vyriško kūno ir seksualumo interpretacijos. Surengė daugiau nei pusšimtį autorinių parodų Lietuvoje ir 10 užsienyje. Lietuvoje R. Venckus yra žinomas kaip medijų kultūros ir meno kritikas, recenzuojantis šiuolaikinio meno parodas ir rašantis apie tapybą, fotografiją ir medijas. Jo recenzijose pristatomos parodos, vykstančios ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, JAV ir kitose šalyse. R. Venckus yra 420 kritinių straipsnių apie meną ir kultūrą autorius.
Muziejaus dovana „Švęsk Vasario 16-ąją Muziejuje!“
Tradicinė Muziejaus dovana „Švęsk Vasario 16-ąją Muziejuje!“ kaip ir kasmet kviečia nemokamai lankytis Muziejuje ir Galerijoje!
Nuo 11:00 iki 15:00 val. kartu su muziejininkais leiskitės pažinti kurorto istoriją ekspozicijų salėse, pamatyti išskirtines druskines iš daugiau nei 40 šalių bei išvysti, kokius lobius Muziejus saugo parodoje „Muziejaus Aukso fondas. Dailė. Akvarelė. 2024“.
12:00 val. Jūsų lauks smagios dirbtuvėlės „Visi mes – Lietuva: vėliavėlių ir atvirukų gamyba“. Kiekvienas kviečiamas pasigaminti trispalvę ir ja papildyti Lietuvos žemėlapį. Taip prisiminti, kad esame laisvoje Lietuvoje, kuri Nepriklausomybę paskelbė būtent Vasario 16 d.! Be vėliavėlių taip pat gaminsime šventinius 3D atvirukus su įamžintu Muziejaus pastatu, kuriame 1988 m. pirmą kartą Druskininkuose buvo iškelta Lietuvos vėliava!
13:00 val. kviečiame į humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Tomo Balkelio paskaitą „Aušrininkai – lietuvių tautinio sąjūdžio kalviai“. Kaip teigia pats lektorius: „Lietuvos istorijoje greičiausiai nėra nė vieno periodinio leidinio, suvaidinusio tokį svarbų vaidmenį kaip „Aušra“. Šio laikraščio (taip jį vadino patys leidėjai, nors tai buvo mėnraštis) istorija seniai įtraukta į Lietuvos mokyklų istorijos programas. Apie jį yra girdėjęs bene kiekvienas lietuvis. Iškart po Aušros gyvavimo pradėtas kurti aušrininkų (jos leidėjų ir autorių) kultas <…>“. Būtent apie juos ir jų indėlį į lietuvių tautinį sąjūdį kviečiame sužinoti paskaitos metu.
Muziejaus galerijoje turėsite galimybę išvysti Neriaus Vaitkaus tapybos darbų parodą „Sapnų variacijos“. „Abstraktūs vaizdai, viliojantys tolimų asociacijų keliais, stiprūs potėpiai, daug judesio ir aktyvios spalvos – toks kūrėjo meninis „žodynas“, kuriuo išsakytus tekstus nelengva perprasti. Autorius, žinoma, pagelbsti: paveikslų pavadinimuose atrandame nuorodas apie pilnaties sapnus ir jausmų protrūkius, siurprizus ir paslaptingas šifruotės, pavasario žiežirbas ir drugio efektus, netikėtus taškus ir probrėškas…“ – taip apie parodą atsiliepia menotyrininkė Violeta Jocienė.
11:30 val. Jūsų lauks kūrybinės dirbtuvės „Geltona. Žalia. Raudona. Tautiniai EBRU raštai“. Mažais spalvotais lašeliais padengsime vandens paviršių, lengvais prisilietimais judinsime juos specialia lazdele ir, tarsi kokie burtininkai, suliesime trispalvės spalvų gamą paslaptingai gaudami tautinį EBRU raštą.
Na, o kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną šventėme kartu, nepasimirštų, kviesime įsiamžinti Muziejuje prie atkurtos XX a. pr. Druskininkų fotoateljė dekoracijos, Galerijoje – fotoveidrodyje su Muziejaus eksponatais.
Nerius Vaitkus tapybos parodos „Sapnų variacijos“ atidarymas
Vasario 2 dieną 16:00 val. kviečiame į Neriaus Vaitkaus parodos „Sapnų variacijos“ atidarymą.
NERIUS VAITKUS: SAPNŲ VARIACIJOS
Realybė. O gal – svajonės ir sapnai? Emocinių melodijų judėjimas ar minties architektūra? Tuo domisi tapytojas Nerius Vaitkus, kuriam sapnai ir muzika – bene svarbiausi įkvėpimo šaltiniai. Ir neribota erdvė tapybinio polėkio skrydžiams. Abstraktūs vaizdai, viliojantys tolimų asociacijų keliais, stiprūs potėpiai, daug judesio ir aktyvios spalvos – toks kūrėjo meninis „žodynas“, kuriuo išsakytus tekstus nelengva perprasti. Autorius, žinoma, pagelbsti: paveikslų pavadinimuose atrandame nuorodas apie pilnaties sapnus ir jausmų protrūkius, siurprizus ir paslaptingas šifruotės, pavasario žiežirbas ir drugio efektus, netikėtus taškus ir probrėškas… Bet iš esmės – tai atviri kadrai, nesislepiant, kad keliaujama iki nežinomų erdvių ir neatrastų visatų.
Tai, kas tikrai pajuntama N. Vaitkaus kūriniuose, yra įtampa ir drąsa, būdinga ieškančiam žmogui, vis sąžiningiau keliančiam esminius klausimus sau ir Gyvenimui. Vis atviriau žvelgiančiam į iškylančius atsakymus – nepataikaujant sau, nemeluojant kitiems. Atsidėjęs vidinių visatų žvalgytuvėms, tapytojas tarsi juda tarp sprendimų „susitarti?“, „ištiesti ranką?“ ar – „paleisti?“… „Pamiršti?“ ar „panaudoti?“. Manevruoja tarp struktūruojančio proto ir intuityvaus jausmo galių. Menininko savirefleksijai būdingi ironijos dažniai, raiškos laukui – monologinės struktūros, tačiau negali nepastebėti, kad patirtys ir suvokimai čia skleidžiasi turtingomis niuansų vėduoklėmis. Todėl paveikslų languose atsiveria miražiška, reliatyvi – nes subjektyvi – būtis. Viskas kinta – vieno atsakymo nėra. Užtat išlieka slėpiningas netikrumo žavesys. O kažkur jo gelmėje sūkuriuoja Tiesa.
Tiesa, neabejotinai, yra pirmiausiai Tiesa Sau. Bet tai ir yra svarbiausia. Panašiam saviugdos ir savianalizės judesiui autorius neakivaizdžiai įkvepia ir atidesnį žiūrovą. Paveikslų skaitymo praktika praverčia. Ypač lavinant vidinę regą ir introspekcijos švyturiais bandant išvalgyti savuosius vandenynus.
Nerius Vaitkus – lietuviško ir vokiško kraujo galias panaudojantis kūrėjas, derinantis savyje verslininko ir menininko profesijas. Šiaulių universiteto Dailės ir menų fakultete baigtas dailės studijas ir vitražo specialybę ilgam buvo atidėjęs į kasdienybės paribius: užsiėmė verslo vadyba Vokietijoje ir Lietuvoje. Tačiau 2017 m. spontaniškai grįžo prie tapybos ir jau spėjo surengti apie 10 parodų Lietuvoje ir Vokietijoje. Gyvena Kaune. 2023 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą ir sėkmingai stiprina LDS Kauno skyriaus tapytojų pajėgas.
Menotyrininkė Violeta Jocienė
https://www.instagram.com/nerius.art/
https://www.facebook.com/artnerius.v/
Tapybos parodos ŽAIDIMAI 2 atidarymas
Gruodžio 16 d. 16:00 val. Ringailės Marcinauskaitės tapybos parodos ŽAIDIMAI 2 atidarymas.
„Kartais pagalvoju, kaip gerai būtų, jei gyvenime visko būtų minimaliai: minimaliai emocijų, ryšių ir pykčio, minimaliai draugų, pareigų, pinigų, minimaliai ligų ir švenčių, proto minimaliai – ir egzistuoji sau minimaliai, kaip ameba ar vėgėlė … Bet taip nėra: vieni turtingi pinigų, kiti draugų, dar kiti kupini dvasinių potyrių. Gyvenimas įvairus ir pilnas spalvų. Gali būti vargšas, bet pilnas meilės ir gražių akimirkų atsiminimų. Todėl šia paroda kviečiu mėgautis ramybės akimirka, pabūti su savimi, šeima, draugais ir kolegomis. Pažaisti, atrasti ir sukurti savo dėlionę,” – teigia dailininkė Ringailė Marcinauskaitė pristatydama savo tapybos parodą
ŽAIDIMAI 2.
Tačiau kas yra žaidimas ir kas nėra, jei visas žmogaus gyvenimas – savotiškas žaidimas? Mes žaidžiame vieni su kitais įprastus, savitus, manipuliacinius, galios, atvirus, paslėptus ir kt. žaidimus, vienus jų žaidžiame sąmoningai, kitus – ne, dar kitus – kažko siekdami ir t. t. Vis dėlto, autentiškiausia jų kilmė iš vaikystės, galbūt todėl dailininkė R. Marcinauskaitė savo tapybos darbais nubrėžia atskaitos tašką – visiems mums žinomus, atpažįstamus žaidimus, nukeldama į tas žaidimų dienas, kai išmokome žaisti. Tuo metu tuos, o vėliau jau kitus žaidimus…
Pirmoji parodos „Žaidimai“ dalis arba pirmasis „Žaidimų“ žaidimas (nes kūryba – taip pat žaidimas) buvo Vilniuje E Mare Libertas galerijoje, vėliau „Žaidimai“ ataidėjo surengtoje parodoje Lietuvos Vyriausybės rūmuose. Tačiau ši paroda, nors artikuliuoja tą pačią temą, bet yra visai kitokia – dar arčiau žmogaus (tarkim, tapybos darbą „Šachmatai“ galima ne tik liesti, bet ant jo ir pažaisti), drąsesnė ir maištingesnė (pvz. tapybos darbas „Laiškas Kalėdų Seneliui: Nenoriu“) bei maksimaliai sutelkta, tvirtai suverta ant pagrindinės temos ašies, kuria menininkė savitai nubrėžia šios parodos pagrindines mintis bei akcentus (žaidimo taisykles). Tad žaiskime. Išdrįskime tiesiog vaikiškai paprastai žaisti, mėgautis ne tik žaidimu, bet ir kūrybos žaisme.
Enrika Striogaitė
Alberto Gursko kaligrafijos darbų parodos „Tekstai Lietuvai“ atidarymas
Lapkričio 17 d. 15:30 val. Druskininkų miesto muziejaus galerija (M. K. Čiurlionio g. 37) kviečia į Lietuvos šrifto ir kaligrafijos mokyklos patriarcho, vieno žymiausių Lietuvos kaligrafų, profesoriaus Alberto Gursko kaligrafijos darbų parodos „Tekstai Lietuvai“ atidarymą. Renginio metu planuojamas susitikimas su parodos autoriumi.
Fotografijų parodos „Kartu“ atidarymas
Nuotraukų paroda „Kartu“
Spalio 20 d. Druskininkuose atidaroma Ukrainos fotografų paroda Lietuvoje – „Kartu“. Tai pasakojimai apie ukrainiečių gyvenimą Lietuvoje bei lietuvių ir ukrainiečių šeimų, įstaigų ir įmonių sąveiką. Fotografai iš skirtingų Ukrainos regionų, dabar gyvenantys skirtinguose Lietuvos miestuose, susivienijo, kad parodytų skaudžius ir pozityvius dalykus – adaptaciją naujoje vietoje, lietuvių pagalbą, bendrus projektus, liūdesį dėl Tėvynės. Parodoje – portretai, meninės fotosesijos, reportažai apie įvykius, fotopaveikslai.
Pagrindinė parodos idėja – lietuvių ir ukrainiečių, Lietuvos ir Ukrainos sąveika, nes kartu mes darome neįtikėtinus dalykus.
Atidarymas vyks spalio 20 d., 15.30 val., Druskininkų miesto muziejaus galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 37, Druskininkai), kur galėsite pabendrauti su fotografais ir sužinoti jų istorijas. Paroda veiks iki lapkričio 12 d., o vėliau keliaus į kitus Lietuvos miestus. Įėjimas nemokamas.
Parodą „Kartu“ įgyvendina Marija Kutniakova ir „Štuka“. Paroda yra projekto “Ukrainian stories”, kurį inicijavo ir finansuoja The Nordic House Reikjavike ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, dalis.
Фотовиставка “Разом”
20 жовтня у Друскінінкаї відкривається спільна фотовиставка українських фотографів у Литві – “Разом”. Це історії про життя українців в Литві, взаємодію литовських та українських родин, інституцій, бізнесів.
Фотографи з різних українських регіонів, які зараз живуть в різних литовських містах, об’єдналися, щоб показати болісні та позитивні питання – адаптація на новому місці, допомога литовців, спільні проекти, сум за Батьківщиною. У виставці є портрети, художні фотосесії, репортажі з подій, фотокартини.
Головна ідея виставки – взаємодія литовців та українців, Литви та України, бо разом ми робимо неймовірні речі.
Відкриття відбудеться 20 жовтня о 15.30 в Druskininkų miesto muziejaus galerija
M. K. Čiurlionio g. 37, Druskininkai, там можна буде поспілкуватися з фотографами та дізнатися їх історії. Виставка триватиме до 1 жовтня включно, а далі поїде в ще інші литовські міста. Вхід вільний.
Виставку “Разом” реалізує Марія Кутнякова та ГО “Штука” як частину проєкту “Українські історії”, який фінансує The Nordic House у Рейк’явіку та Nordic Council of Ministers Office in Lithuania.
Paskaita „Meno kūriniai Druskininkuose: kas įdomaus ir vertinga?“. Lektorė dailėtyrininkė, prof. Ramutė Rachlevičiūtė
Paskaitą „Meno kūriniai Druskininkuose: kas įdomaus ir vertinga?“ Druskininkų miesto muziejaus galerijoje rugpjūčio 17 d. (ketvirtadienį) 16:00 val. skaitys RAMUTĖ RACHLEVIČIŪTĖ – VDA profesorė, dailėtyrininkė, straipsnių ir knygų apie Lietuvos dailę autorė, dailės parodų kuratorė, ilgametė Druskininkų „Eglės“ plenero dalyvė.
Kiekvienas Lietuvos miestas ir miestelis turi kažką įsimintino – tik ne visada iš pirmo žvilgsnio tai gali pastebėti. Druskininkų – vieno svarbiausio Lietuvos miesto, kurorto išskirtinumą praturtina meno kūriniai, skulptūros ir dekoratyvinės dailės paminklai. Tie, kurie yra viešose erdvėse, tai jų meninės savybės dar labiau išryškėja gamtinių grožybių, išpuoselėto miestovaizdžio apsuptyje. Neužmirštamumo miestui suteikia mūsų dailės ir muzikos genijaus M. K. Čiurlionio memorialinės vietos, paminklai (Vlado Vildžiūno, Kazio Švažo), skirti jo atminimo įamžinimui. 20 amžiaus antrojoje pusėje sukurti monumentaliosios dailės kūriniai – mozaikos (Marijos Mačiulienės vartų mozaika, Boleslovo Klovos „Nemunas“ ir „Ratnyčia“), freskos (Angelinos Banytės „Dainavos šalis“), vitražai (Eglės Valiūtės vitražai pagal M.K. Čiurlionio piešinius ir „Druskininkų kurortui -150“) leidžia mums susipažinti su Lietuvos dailės istorija apskritai. Gydyklų parko pastatuose esantys mūsų pripažintų vitražo meistrų Kazimiero Morkūno, Antano Garbausko, Marijos Anortės Mackėlaitės , Stanislavos Jankauskaitės – Lagauskienės kūriniai „Eglė žalčių karalienė“ (1958- 1961) priklauso unikaliam ansambliui.
O tai, kad monumentalus, dekoratyvinis paveldas yra saugomas, tai irgi išskirtinis Druskininkų miesto bruožas. Skulptorių klasikų Broniaus Vyšniausko, Juozo Kėdainio ir kiti kūriniai, sukurti iš bronzos suteikia miestui prabangaus solidumo, svarbumo, o vėlesnės dekoratyvinės akmens skulptūros įsirašo į gamtos, architektūros apsuptį. Druskininkus puošia net trys Daliutės Onos Matulaitės skulptūros: „Vyturys“, „Karūnos“ ir „Avinai“. Jono ir Bernardo Arčikauskų keraminės skulptūros Vilniaus alėjoje („Laivas“, „Skruzdėlynas“, „Driežas“, „Varnas“, „Ožiaragis“, „Laumė“. „Dagys“) palydi druskininkiečius, miesto svečius ir tapo neužmirštamais miesto meniniais akcentais.
Mieste įamžintas Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių atminimas: rašytojo Vinco Krėvės, pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico, teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio ir kitų atminimas.
Meninio patrauklumo suteikia tai, kad daugiausia Druskininkai garsėja ne pavienėmis skulptūromis, o jų ansambliais, skulptūrų parkais: „Muzikinis skveras“ prieš M. K. Čiurlionio meno mokyklą, Žako Lipšico skulptūrų parkas prie „Draugystės“ ir „Dainavos“, „Eglės“ sanatorijos ir kt. Mieste esančios sanatorijos daug dėmesio skiria miesto gražinimui ir iš jų išsiskiria „Eglės“ sanatorija su itin vertinga, didžiule Gedimino Karaliaus skulptūra „Skrydis“ ir keramikės Marijos Bankauskaitės skulptūrine plastika fontanui. Prisiminkime šiuos ir kitus nepaminėtus meno kūrinius Druskininkuose, kurie daro šį mūsų Lietuvos miestą išskirtinį. Laukiame Jūsų.
Antano Mončio darbų parodos „Antanas Mončys – „Paryžiaus mokyklos“ skulptorius“, parengtos iš privačių kolekcijų, atidarymas
Gegužės 12 dieną 15.00 val. kviečiame į Antano Mončio darbų parodos „Antanas Mončys – „Paryžiaus mokyklos“ skulptorius“, parengtos iš privačių kolekcijų, atidarymo renginį. Dalyvaus Antano Mončio draugai: Karolina Masiulis-Paliulis, Gediminas Šibonis ir filmo apie Antaną Mončį autorius Henrikas Gulbinas.
Anna Voloshko skulptūrų paroda „Persikūnijimas“
Kovo 24 dieną 15.00 val. Muziejaus galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 37) kviečiame į Annos Voloshko skulptūrų parodos atidarymą. Išskirtinės ir unikalios bronzinės Annos Voloshko skulptūros pakylėja širdį ir paliečia sielą. Jų stilius varijuoja nuo steampunk iki modernaus, nuo grotesko iki klasikos – visus Voloshko kūrinius vienija išraiškingas asmenybės jausmas ir animacija. Voloshko kūriniuose jaučiamas nuostabus senoviškumo jausmas, tarsi juose užfiksuotas praėjusių epochų ar laike sustingusių istorijų žavesys. Tiesą sakant, vienas iš pagrindinių Voloshko tikslų savo kūryboje yra vengti to, ką ji laiko beasmeniu, utilitariniu ir technologiškai perpildytu šiuolaikiniu pasauliu, o ieškoti tokių temų, kurios, jos manymu, suteiks energijos, ramybės ir paguodos jos žiūrovams. Voloshko sako, kad nesvarbu, kas nutiktų, jos kūryba atspindi jos patirtį, emocijas ir santykius, taip pat filosofinį požiūrį į pasaulį. Ji nori, kad jos menas padėtų žiūrovams atrasti akimirką, kad jie galėtų vėl susijungti su savimi ir Dievu. Ukrainoje gimusi Voloshko „Art Business News“ buvo pripažinta viena geriausių 2015 m. menininkių, o jos skulptūros buvo ir yra plačiai eksponuojamos bei randamos privačiose kolekcijose visame pasaulyje.
Elmos Šturmaitės tapybos darbų parodos „Gamtos žaismės“ atidarymas
Vasario 25 d. 15:00 val. Elmos Šturmaitės tapybos darbų parodos „Gamtos žaismės“ atidarymas. Kviečiame!
Daugiau informacijos apie Druskininkuose vykstančius renginius galite rasti čia: https://renginiai.druskininkai.lt/
Parodos „Šešėlių žaismas“ atidarymas
Kviečiame 2023 m. sausio 20 d. 17:00 val. į Rolano Stankūno piešinių parodos atidarymą Druskininkų miesto muziejaus galerijoje. Parodoje bus pristatomi per pastaruosius kelerius metus menininko sukurti piešiniai.
Aplinkoje pastebėdamas šešėlių žaismą, autorius savo kūriniuose plėtoja fizinės erdvės, objekto deformacijos temą. Jis supančioje aplinkoje „medžioja” įvairius aplinkos objektus iškreipiančius, deformuojančius šešėlius, taip pat pasitelkdamas šiuolaikines technologijas pats kuria šešėlių formas, jas skaitmeninių vaizdo projekcijų pagalba projektuoja ant įvairių aplinkos objektų, kuria naujas abstrakčias kompozicijas. Aplinkos peizažai bei abstraktūs motyvai iš pradžių nugula fotoaparato juostelėje, vėliau vaizdiniai pieštuku ar anglimi perkeliami ant popieriaus.
Kalėdinės eglutės žaisliukų dirbtuvėlės: „Kalėdinis burbulas ir kitos istorijos…“ bei „Holografinis žaisliukas“
Druskininkų miesto muziejus ( M. K. Čiurlionio g. 59 ) ir Galerija ( M. K. Čiurlionio g. 37 ) kviečia į „Kalėdinės eglutės žaisliukų dirbtuvėles“. Susitikime gruodžio 1 – 22 d. Jums patogiu laiku. Vietų skaičius ribotas. Pasiteirauti ir registruotis tel. +370 313 51024. Kaina asmeniui: 2 Eur.
Fotografijų parodos „Taivanas. Tarp tradicijų ir modernybės“ atidarymas
Lapkričio 4 d. 15:00 val. kviečiame į dr. Arvydo Kumpio fotografijų parodos „Taivanas – tarp tradicijų ir modernybės” atidarymo renginį.
„Taivanas – kerinčios gamtos, žavingos kultūros ir margos visuomenės šalis. Dėl savo geopolitinės padėties dažniau aptarinėjamas politikų komentaruose negu keliautojų, istorikų ar kultūrininkų atsiliepimuose. Ir tai daro šį kraštą sunkiau pažinų. Ši nedidukė paroda pristato tik dalelę to, ką išvydome Taivane. Jei šie vaizdai paskatins norą šią šalį patirti patiems, tai reikš, jog nuotraukų tikslas pasiektas“, – pasakoja parodos autorius dr. Arvydas Kumpis.
Arvydas Kumpis yra politikos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, VDU Azijos studijų centro vyresnysis koordinatorius. Fotografija pradėjo domėtis dar mokyklos laikais, studentiškais metais tapo Vilniaus universiteto studentų fotografijų konkurso laureatu, tačiau tik pastaraisiais metais ėmė pristatyti nuotraukas platesnei publikai. A. Kumpio nuotraukos buvo panaudotos architektūros kataloguose, žiniasklaidos portaluose, leidiniuose, įvairių renginių ir parodų metu.
Skulptoriaus Artūro Maksimiliano parodos „Iliuzijų piramidė“ atidarymas
Penktadienį, rugsėjo 30 d. 17 val., maloniai kviečiame į Druskininkų miesto muziejaus galerijoje (M.K. Čiurlionio g. 37) vyksiantį skulptoriaus Artūro Maksimiliano parodos „Iliuzijų piramidė“ atidarymą. Parodoje pamatysite dailininko A. Maksimiliano skulptūras ir objektus bei optinės holografijos metodu atvaizduotas projekcijas „Menas piramidės šviesoje“.
Parodos „Dabar vadinuosi A. J. Stankevičiumi“ atidarymas
Parodoje bus pristatytas Druskininkų miesto muziejuje saugomas dailės rinkinys – šiaurės Van Gogu vadinto Julijono Algimanto Stankaus-Stankevičiaus (1933–2002) piešiniai. Atidarymo renginyje menotyrininkas, dailininkas, VDA dėstytojas Žydrūnas Mirinavičius skaitys paskaitą „A. J. Stankevičius ir nepritapusiųjų karta“, A. J. Stankevičiaus eiles – aktorius Justas Tertelis. Parodos lankytojams bus pristatytas Muziejaus išleistas dailininko eksponuojamų darbų katalogas (unikalus leidinys!).
Projektą organizuoja Druskininkų miesto muziejus
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė
Parodos „Baltų būtis“ atidarymas
Liepos 8 dieną 18:00 val. kviečiame į personalinės Valentino Butanavičiaus darbų parodos „Baltų būtis“ atidarymą.
Liepos 5 d. 17:00 val. kviečiame Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną paminėti „MIND’MŪŠYJE“ ir „susikauti“ protmūšyje apie Lietuvos valstybės kūrimosi pradžią, valdovą Mindaugą bei Druskininkų sąsajas su juo.
Visų dalyvių lauks prizai, o protmūšio nugalėtojui padovanosime kvietimą dviem į Druskininkų vandens parką.
Registracija ir detalesnė informacija tel. 8 313 58007 arba el. p. muziejus@druskininkai.lt
Birželio 11 d. kviečiame į parodos atidarymą
Kviečiame Tarptautinę muziejų naktį švęsti kartu!
2022 m. gegužės 14 d. nuo 20:00 val. iki 23:00 val. kviečiame nemokamai apsilankyti Muziejuje ir Galerijoje ir kūrybiškai praleisti vakarą.
PROGRAMA
Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59)
20:00 val. kūrybinė pamoka „Nupiešk Druskininkų naktį ant vandens“. Jūs išbandysite piešimo ant vandens meną, patys sukursite savo individualų paveikslą – ,,naktį“: nuo kosminio čiurlioniško, leidžiančio keliauti po galaktikas, iki pasakiško, kur danguje plaukia pieno upės ir šviečia sūrio mėnuliai.
Registracija tel. +370 313 51024, el. p.: muziejus@druskininkai.lt, edukacija@druskininkumuziejus.lt
Galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 37)
20:00 – 23:00 val. fotoveidrodis: fotosesija su Muziejaus eksponatais, dailės parodos lankymas.
Kviečiame Jus nusifotografuoti fotoveidrodžiu su Muziejaus eksponatais bei aplankyti dailės parodą.
21:00 val. šešėlių teatras: „Ką kužda apie Druskininkus šešėliai? Padavimas apie Grožio šaltinį“. Parodysime trumpą šešėlių teatro spektaklį „Padavimas apie Grožio šaltinį“ ir pakviesime Jus pasigaminti personažus bei suvaidinti savo istoriją.
Registracija tel. +370 313 58007, el. p. muziejus@druskininkai.lt, edukacija@druskininkumuziejus.lt
Laukiame Jūsų!
Parodos „Tapyba. Autorius Arvydas Kašauskas“ atidarymas
Vasario 19 d. 16:00 val. kviečiame į Arvydo Kašausko parodos „Tapyba “ atidarymą. Renginio metu būtina dėvėti respiratorių.
Muziejaus dovana „Švęsk Vasario 16-ąją Muziejuje!“
Vasario 16 d. nuo 12.00 iki 16.00 val. Muziejus ir Galerija (M. K. Čiurlionio g. 37) priims lankytojus nemokamai. Laukiame!
Onutės Zakarienės parodos „Svajonės ir sugrįžimai“ atidarymas
Sausio 22 d. 16.00 val. kviečiame į Onutės Zakarienės parodos „Svajonės ir sugrįžimai“ atidarymą. Renginio metu būtina dėvėti respiratorių. Bus tikrinamas Galimybių pasas.
Vilmos Vasiliauskaitės parodos „Europos pagrobimas ir kiti sapnai…“ atidarymas
Spalio 29 d. 15.00 val. kviečiame į druskininkietės dailininkės Vilmos Vasiliauskaitės parodos „Europos pagrobimas ir kiti sapnai…“ atidarymą.
Martino Jankaus parodos „Paskutinės vasaros dienos“ atidarymas
Rugpjūčio 27 d. 15.00 val. kviečiame į Martino Jankaus parodos „Paskutinės vasaros dienos“ atidarymą.
Vidiniai Martino Jankaus peizažai
Martinas Jankus – tapytojas, jau daugelį metų kultivuojantis būtent peizažą; tačiau jo drobėse nerasime žalių lankų, virpančių rudeniškų medžių lapų, miškų ar upių – to, kas įprastai asocijuojama su peizažine tapyba. Šie peizažai – tokie, kurių motyvų tenka ieškoti, surasti ir atpažinti savyje. Tiksliau sakant, tai vidiniai gamtovaizdžiai, atspindintys emocinę būseną – o drauge turintys labai konkrečius realius prototipus. Sunkūs klampūs potėpiai formuoja vaizdą: rudas ar tamsiai vyšnines kalvas, gelsvą dangų ar tamsiai žalius kauburius. Ochra ir raudonis alsuoja pro potėpius ir dažų plotus, degdami karščiu – kaip žėruojanti ugnikalnio lava, padengta pelenais. Tamsiai rudi, rusvi, juodai raudoni, įvairių atspalvių oranžiniai, geltoni, rausvai violetiniai – tai blyškūs, tai intensyvūs plėmai – šliaužioja po paveikslų plokštumas, sukurdami tiek potėpių, tiek ir dėmių slinktis.
Martino Jankaus tapyba sunki – ne emociškai, fiziškai. Pastoziška, masyvi, paveiksluose augmenijos plotai ar žemės grumstai susilieja į tankius gumulus, regisi, matai, kaip teptukas stumdo juos po drobę. Sunkiai stumdo. Sunkus dangus, kurį retkarčiais nušviečia rausvai violetinė saulėlydžio ar saulėtekio šviesa. Sunkus reljefas, kuriame pagrindinė emocinė būsena – vienatvė, o pagrindinė melodija – tyla.
Tamsi žemė, ant kurios visa augmenija jau sudūlėjo, belaukiant žiemos, tamsūs kalnai, kuriami spalva, o ne tūriu, dangus, probėgšmais švystelintis pro tamsių medžių šešėlius, blanki taupi gruodžio šviesa – kiek visa tai realu? Tiek, kiek sugebame atpažinti. Tiek, kiek tapyti plotai atkuria mūsų viduje esančius gamtovaizdžius, kuriuos galime matyti tik mes patys. Ir vis dėl to. Martino Jankaus peizažai – asmeniški ir universalūs, nes priverčia atpažinti tą pačią tylą ir vienatvę, kurią dažnai slepiame toliausiame užkaboryje net nuo pačių savęs. Visą laiką, o ne tik paskutinėmis vasaros dienomis, nors ir jomis taip pat.
Teksto autorė menotyrininkė Jurgita Ludavičienė
Parodos „Gėlė iš atviruko“ dailininkui Rimantui Laniauskui (1937–2014) atminti“ atidarymas
Liepos 23 d. 15.00 valandą kviečiame Druskininkų miesto muziejaus galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 37) prisiminti dailininką Rimantą Laniauską ir aplankyti jo darbų parodą „Gėlė iš atviruko“ bei pasiklausyti paskaitos apie Lietuvos Išeivijos dailę. Pranešimą skaitys lektorius VDA doc., dailininkas Židrūnas Mirinavičius. Paroda veiks iki rugpjūčio 25 d.
R. Laniauskas gimė 1937 m. Kaune. 1944 m. būdamas septynerių, R. Laniauskas išvyko iš Lietuvos, apsigyveno JAV. Ten, Benediktinų gimnazijoje, baigė mokslus, šeštadieniais lankė meno mokyklą, o vėliau baigė komercinį meną ir grynąjį meną (Fine Arts)-Cooper School of Art. Rimanto Laniausko darbai buvo eksponuojami Amerikos akvarelininkų parodose Niujorke, Čikagoje, kituose Amerikos miestuose. Jo kūryba įvertinta įvairiais apdovanojimais ir diplomais, apie jį rašė Amerikos spauda. Nors tėvas ir priešinosi sūnaus mokslams, sakydamas, kad dailininko profesija nėra rimta, vėliau juo didžiavosi, kai lydėdavo į personalines parodas Niujorke, Detroite, Čikagoje, Ohajuje ir kitur. 35 metus R. Laniauskas dirbo antroje pagal dydį Amerikoje atvirukų kompanijoje „American Greetings Corp.“ dailininku („designer/illustrator“), meno koordinatoriumi ir direktoriumi.
1967 m. Balzekas jį pakvietė surengti savo kūrinių parodą Čikagoje, kuri praėjo su dideliu pasisekimu. Nuo to laiko jis dalyvavo amerikiečių parodose ir net du kartus yra dalyvavęs Amerikos Akvarelininkų Sąjungos (American Water Color Society) parodose, į kurias galima patekti tik milžiniškos atrankos būdu. Jo darbų gausu privačiose meno mylėtojų kolekcijose, korporacijose ir muziejuose, vienas įsigytas Lietuvos prezidentūros rūmų.
Rimo Laniausko žmona Irena Druskininkų miesto muziejui perdavė vyro archyvinę asmeninę medžiagą. Padovanotame rinkinyje – vertingi unikalūs jo pieštų atvirukų projektai, susirašinėjimas, atskleidžiantis įdomių detalių apie menininko darbą.
Druskininkų miesto muziejus šiuo projektu nori priminti apie Rimantą Laniauską ne tik kaip Druskininkų bendruomenės narį ir Lietuvos dailininką išeivį, bet ir supažindinti visuomenę su komercinio meno, kurio vienas iš produktų yra sveikinimo atvirukas, specifika, jo sukūrimo etapais.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
„Kosmonautų gatvė“ Artūro Maksimiliano-Makštučio parodos atidarymas
Birželio 26 dieną 15.00 val. Druskininkų miesto muziejaus galerija (M.K.Čiurlionio g. 37) kviečia į Artūro Makštučio-Maksimiliano skulptūrų parodos „Kosmonautų gatvė“ atidarymą. Paroda veiks iki liepos 17 d.
„Joninių žolynai“ su lektore Reda Vaikšnoriene
Druskininkų miesto muziejus ir Galerija švenčia JONINES! Todėl kviečiame birželio 22 d. 13.00 val. susitikti Galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 37) popietei „Joninių žolynai“ su lektore Reda Vaikšnoriene, supažindinsiančia mus su žolynų paslaptimis ir iš jų gimstančia produkcija.
Reda Vaikšnorienė jau daugiau kaip 12 metų gilina žinias aromaterapijos srityje (augalų kvapiųjų medžiagų pritaikymas žmogaus sveikatai palaikyti ir stiprinti) bei daugiau kaip 20 metų kaupia patirtį fitoterapijos srityje. Fitoterapija – disciplina, apimanti natūralių augalinės kilmės medžiagų naudojimą gydymui ir sveikatos stiprinimui.
Ilgametė žolininkės patirtis natūralios kosmetikos gamybos ir botaninės parfumerijos srityse bei vaistinių augalų distiliavime leidžia jai realizuoti savo profesionalumą įvairiausiuose praktiniuose ir teoriniuose mokymuose tiek pradedantiems, tiek pažengusiems aromaterapeutams, natūralios kosmetikos gamintojams, distiliuotojams. Kasmet organizuojamos praktinės augalinių ekstraktų stovyklos suburia entuziastus iš Lietuvos ir užsienio atvykti į Druskininkus tobulintis šioje srityje. Plačiau: https://www.facebook.com/GeraPatarle2
Jeigu nesutrukdys lietus, meistrė parodys distiliavimo procesą.
Taigi, sutikime Joninių naktį pasisėmę žinių apie žolynus!
Balandžio 23 d. 16.00 val. Arvydo Kumpio Japonijos fotografijų parodos „Pavasario portretai“ pristatymas Druskininkų miesto muziejaus terasoje (M. K. Čiurlionio g. 59). Paroda veiks iki gegužės 23 d. Druskininkų miesto muziejaus galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 37)
Pavasario personifikacija nėra naujas tropas. Pavasaris – jaunas, šviesus optimizmo nešėjas. Visiems puikiai žinomas ir kitoks pavasaris S. Nėries eilėraštyje – drąsus, bet persmelktas tragizmo. Šioje parodoje tragizmo nėra.
Japonijoje pavasaris prasideda su velnių išvarymo švente Secubun, turinčia daug panašumų su Užgavėnėmis. Secubun įprastai švenčiama vasario 4-5 dienomis ir nuo tos šventės atbundančios gamtos užuominų vis daugiau. Neabejotinai akivaizdžiausia to išraiška yra pavasariniai žiedai. Pradedant slyvomis (ume), kurios savo grožį ir kvapą paskleidžia dar vasario pradžioje ir užbaigiant vyšniomis (sakura). Pastarųjų žiedai, tiesa, kvapo beveik neturi. Užtat atperka vaizdais.
Sakurų žydėjimas yra vienas laukiamiausių metų įvykių, kuriam iš anksto ruoštis padeda nuolatos tikslinamos (dienos tikslumu!) sinoptikų prognozės – kada ir kur sakuros pražys, kada pasieks dalinį ir kada – pilną žydėjimą (mankai). Sulaukus šio momento, gyvenimas ima suktis apie sakuras. Maistas, gėrimai, drabužiai, dainos radijo stotyse – viskas susiję su sakuromis. Palei sakurų alėjas išsirikiuoja gatvės maisto palapinės, po medeliais pradedami rezervuotis ploteliai iškyloms, dar vadinamoms hanami – sakurų žiedų stebėjimu ir gėrėjimosi jais. Hanamis tęsiasi iki nakties, nes sakurų medeliai apšviečiami žibintais – tai tampa yōzakura, naktiniu sakurų stebėjimu.
Būtent žiedai šioje parodoje ir yra pavasario portretai. Portretai įvairiais rakursais, prie skirtingo apšvietimo, tačiau su ta pačia emocija – džiaugsmu, kurį atneša atbudusi gamta. Vis dėlto, žydėjimas turi ir kitą reikšmę.
Žiedai, ypač sakurų, įprastai siejami su laikinumu, trapumu. Pilnai prasiskleidę žiedai išsilaiko iki savaitės, o jei užlyja lietus ar pučia stipresnis vėjas – netrunka ir tiek. Žiedlapiai, ką tik džiuginę akis ant medžių, trumpam virtusių baltais ir rausvais debesimis, nubyra ant žemės, juos pusto vėjas; paupių sakurų žiedlapiai subyra į vandenį ir nudažo sroves. Kaip praeina švytinti jaunystė, taip baigiasi ir žydėjimas. Todėl norint užfiksuoti žydėjimo piką reikia gerai suplanuoti laiką ir lankytinas vietas. Dėl šios priežasties, dauguma parodoje esančių nuotraukų buvo padarytos kovo pabaigoje-balandžio pradžioje Tokijuje, Gifu prefektūroje, Kiote ir kitose Honšiu vietose.
Arvydas Kumpis yra politikos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, VDU Azijos studijų centro vyresnysis koordinatorius. Fotografija pradėjo domėtis dar mokyklos laikais, studentiškais metais tapo Vilniaus universiteto studentų fotografijų konkurso laureatu, tačiau tik pastaraisiais metais ėmė pristatyti nuotraukas platesnei publikai. A. Kumpio nuotraukos buvo panaudotos architektūros kataloguose, žiniasklaidos portaluose, leidiniuose ir įvairių renginių metu.
Parodos organizatorius: Druskininkų miesto muziejus
Spalis
Spalio 10 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Arvydo Kumpio Japonijos fotografijų parodos ,,(Ne)nostalgiškas ruduo” atidarymą, Muziejaus galerijoje (M.K. Čiurlionio g. 37).
Rugsėjis
Rugsėjo 17 d. 15.00 val. ir 18 d. 17.00 val., Europos paveldo dienų metu, Druskininkų miesto muziejaus galerija (M.K. Čiurlionio g. 37) nemokamai kviečia į edukacinį užsiėmimą „Druskininkai: praeitis, dabartis, ateitis“ ir skaitmeninių technologijų pagalba senoviniu transportu „išmaniai pasivažinėti“ nuo Druskininkų įkūrimo išlikusiu autentišku gatvių tinklu bei sužinoti įvairių faktų apie kultūros vertybėmis tapusius kurorto statinius ir kitas įdomybes.
Būtina registracija tel. nr. 831358007
Rugpjūtis
Kviečiame į Sauliaus Rudziko paveikslų ir piešinių parodos „Atsakymas rudenio vieversiui“ atidarymą, kuris įvyks 2020 m. rugpjūčio 19 d. 17 val. Druskininkų miesto muziejaus galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 37).
Liepa
Liepos 21 d. 17.30 val. Evelinos Jaskelevičiūtės personalinės parodos ,,Simbiozė“ atidarymas. Maloniai laukiame Muziejaus galerijoje ( M. K. Čiurlionio g. 37).
Muziejaus galerija kviečia į protmūšį, skirtą Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti.
Skubėkite registruotis: Facebook paskyroje, telefonu +370 313 58007 arba el. paštu muziejus@druskininkai.lt
Birželis
Paroda, pristatanti trijų Leipcigo aplinkos sujungtų kompozitorių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutus ir kasdienybę, jau šį šeštadienį (birželio 20 d.) 15.00 val. lauks parodos atidaryme. Atidarymą lydės meninė programa ,,Štai Čiurlionis“.
Kovas
Kviečiame mažuosius miesto gyventojus kovo 5 – 6 dienomis į Druskininkų miesto muziejaus galeriją (M. K. Čiurlionio g. 37), kurios Išmaniojoje klasėje vyks nemokama edukacinė programa Kovo 11 – osios tema ir vėjo malūnėlių dirbtuvės.
Užsiėmimų laikai: 10 val., 14 val., 16 val.
Registracija tel. (8-313) 51024
Vasaris
Kviečiame dalyvauti Muziejaus galerijos atidarymo renginyje vasario 6 d. 15.00 val.
