Pocztówki ze zdjęciami Druskienik

Muziejuje kaupiami tik ikonografiniai (miesto vaizdą ar tų laikų aktualiją užfiksavę atvirukai): visi atvirukai su Druskininkų vaizdais, kaip atskiro laikotarpio, leidėjo, fotografo, atlikimo technikos, serijos, apipavidalinimo ir kitų požymių unikalus vienetas.
Visas rinkinys yra skirstomas į istorijos laikotarpius: carinį, I Pasaulinio karo, tarpukario, II Pasaulinio karo, tarybinio, šiandienos (nuo 1990 m. iki šių dienų).
Rinkinio  gausiausias segmentas – carinio ir tarpukario laikotarpio atvirukų kolekcija (iš viso:
691vnt.) Prie šios kolekcijos priskiriami ir Leono Baranovskio atvirukai. Muziejaus rinkinyje taip pat yra saugomos ir 4 suvenyrinės knygelės, sudarytos iš 10 – 17 vienetų išplėšiamų atvirukų.

Druskininkų leidėjai ir fotografai

Apie Druskininkų leidėjus kol kas turime ne daug duomenų. Tikriausiai gijos apie juos veda į Gardino archyvus, kurie nėra taip lengvai pasiekiami. Bet leidėjų gausa ir jų leidžiamos produkcijos kiekis leidžia manyti, kad atvirukas buvo paklausi prekė ir leidėjų verslas nebuvo nuostolingas. Druskininkuose atvirukais tais laikais prekiavo knygynai, privačios bibliotekos ir įvairios suvenyrų parduotuvėlės. Apie tokių firmų egzistavimą Druskininkuose duomenų teikia ne tik archyviniai dokumentai (piliečių prašymai atidaryti tokio pobūdžio įstaigą), bet ir tie patys atvirukai. 

Carinio laikotarpio leidėjai ir fotografai (1854 – 1915)

A.G. Syrkinas (A. G. Syrkin). Iš viso rinkinyje – 83 vnt.
Turėjo savo biblioteką ir knygyną Druskininkuose, Kurhauze (Kurzale, Vokszale). 

Dirbo su spaustuve “Victoria” à Sedlce (Lenkija). Paliko vaizdą su vilos „Linksma“ savininko pavarde.

Kiti leidėjai

M.Ozuras (M.Ozur). Dirbo su spaustuve “Kurliandski magazyn”. Rinkinyje – 52 vnt.

G.Geršunas (G.Geršun) – 13 vnt.

S.Ganas (S.Gan) iš Gardino – 39 vnt.

J.Sliusarskis (J.Śliusarski) iš Varšuvos. Iš viso – 9 vnt. Dirbo su spaustuve FKZ. Dar fotografavo Suvalkus ir Varšuvą.

L.M.Gelgoras iš Gardino – 1 vnt.

L.Baranovskis (L.Baranowski) ir Emilija Baranovska (Emilja Baranowska) iš Druskininkų (Wierzbicki i S-ka) – 144 vnt.

M. Milakovskis (M.Milakowski). Rinkinyje -13 vnt.

Turėjo knygyną Druskininkuose ir Balstogėje. Leido atvirukus ir su vokiškais užrašais.  Jam priklauso ankstyviausi Druskininkų atvirukai.

Jozefas Zavadskis (Jozef Zawadski)

Vilniaus leidėjas. Rinkinyje – 1 atvirukas su užrašais prancūzų kalba.
1892 02 17 gavo leidimus Nr. 1117 ir 1118 spaustuvei ir knygynui. Spaustuvės ir knygrišyklos vieta buvo ta pati, keitėsi tik numeracija (Bernardinų gatvė 8, Suvorovskaja, dabar Maironio, gatvė 2,3,5). Parduotuvėje Pilies skersgatvyje 7 (dabar – Bernardinų) prekiavo fortepijonais; nuo 1906 m. knygynas įsikūrė Didžiojoje g. 27 (pastatas neišlikęs). Spausdino skelbimus, programas ir kitus mažus leidinius, vėliau leido įvairaus turinio knygas visomis Europos kalbomis, kalendorius, laikraščius. Leido knygyno katalogus. 1898-1914 metais leido ir spausdino atvirukus ir albumus.

Wierzbicki B. I S-ka spaudos įmonė

Tai – pirmoji ir didžiausia Lenkijos spaudos įmonė, veikusi 1897-1904 metais Zlota g.31, vėliau Zlota g. 24 ir 1904 – 1944 m. – Chmielna g. 61. Turėjo cinkografiją, fototipiją, spaustuvę ir litografiją. Gamino vienspalves ir daugiaspalves klišes iliustracijoms, spausdino katalogus, albumus, plakatus, afišas, planus, čekių knygeles, etiketes, iliustruotus atvirukus fototipijos būdu, jų katalogus ir albumus. Atliko įvairius užsakymus: darė paveikslų fotoreprodukcijas, fotografavo  fotoateljė ir už jos ribų, gamino diapozityvus, atvirukus ant matinio ir sidabro bromido popieriaus. Leido ir spausdino daugelio Lenkijos ir Vilniaus leidėjų.
Su ja dirbo druskininkiečių fotografų Baranovskių šeima.

Šerer, Nabgolc ir K^o fototipija

Įsikūrusi Maskvoje, Kuzneckij Most 3. Įmonė turėjo fotocinkografiją, fotolitografiją, fototipiją. Specializavosi atvirukų leidyboje. 1912-1914 m. spausdino A.S. Suvorino kotrahentūros atvirukus. Druskininkų miesto muziejaus rinkinyje saugomas vienas I Pasaulinis karo laikų atvirukas „StotisDruskininkai“. Fotovaizde įamžinta Druskininkų geležinkelio stotis. Tuo metu taip vadinosi Poriečės (dabar – Baltarusija) geležinkelio stotis.

Znicz spaustuvė, Vilnius

Savininkas Antonis Žukovskis (Antoni Žukowski). 1907 06 gavo leidimą Nr. 3616 spaustuvėlei; nuo 1908 m. pavadinta Znicz. 1909 03 24 gavo leidimą Nr. 6441 vadintis spaustuve. Veikė 1907-1924 metais Blagoveščenskaja gatvė 19 (dabar Šv. Jono g. 1, pastatas neišlikęs). Spausdino blankus, vizitines korteles, kvitus, adresų blankus, knygas, brošiūras, periodinius leidinius, pašto blankus, vokus, atvirukus ir kt.
Spausdino  vilniečio dailininko Adamo Miedzyblockio (Adam Międzyblocki) (1883 1890?- 1956) paveikslų su Druskininkų vaizdais reprodukcijų atvirukus. Klišes gamino F.Zanievskis (F.Zaniewski). Atvirukus leido Druskininkų kurorto valdyba.

Fialko, Abraamas, leidėjo ženklas A.F.W.

Parduotuvė, Vilnius. Pirklys. Didmeninės atvirukų prekybos sandėlis, rašymo reikmenų ir albumų parduotuvė veikė 1902-1940 metais. 1902 09 29 gavo leidimą nr. 11713 atidaryti atvirųjų laiškų sandėlį ir verstis jų leidyba. Apie 1904 m. sandėlis buvo Kaukazo (dabar Kauno g. 4), apie 1907 m.– Stefanavskojos, vėliau – Šopeno g. Leido Vilniaus, Lentvario, Trakų, Gardino, Naugarduko, Lydos, Slonimo ir kitų miestų vaizdų atvirukus ir albumėlius. Vienas didžiausių Vilniaus vaizdų atvirukų leidėjas, per 1902-1915 m. išleido apie 1000 atvirukų, dažniausiai naudojo Fleury fotografijas. Atvirukus leido iki 1940 metų.
Druskininkų atvirukus leido tarpukaryje: įdomus atvirukas su paslaptimi saugomas muziejuje.

Janas Bulhakas (1876-1950)

Fotografas, Vilnius.
Vienas žymiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos fotografų. Gimė Ostašine (Naugarduko rajonas, Baltarusija). Gimnaziją baigė Vilniuje. Krokuvos uni­versiteto Filosofijos fakultete, studijavo literatūrą ir istoriją. Nutraukęs studijas grįžo namo ūkininkauti. Fotografuoti pradėjo nuo 1905-ųjų. Pradžioje mėgėjiškai, o 1908 metais įkūręs fotoateljė — profesionaliai. Imtis šios veiklos jį paskatino dailininkas Ferdinandas Ruščicas. 1912-aisiais atidarė ateljė Vilniuje. Tobulinosi Drezdene ir Miunchene, buvo Photo-Club de Paris nariu korespondentu. Pirmąjį pripažinimą ir apdovanojimą užsienyje fotografas pelnė 1909 metais Briuselio parodoje. Miesto valdžios užsakymu parengė detalų Vilniaus gatvių, architektūros paminklų fotografijų rinkinį. Per Pirmąjį pasaulinį karą dirbo Vilniaus miesto fotografu. Vadovavo Vilniaus uni­versiteto Meno fakulteto Meninės fotografijos studijai. 1927-aisiais įkūrė Fotografijos klubą. Išleido fotografijos technikos ir estetikos studijas. Iki 1944-ųjų jo ateljė veikė Vilniuje.1944 metais Bulhakas išvyko į Varšuvą. Mirė 1950 Gižicke. Palaidotas Varšuvoje.
Carinio laikotarpio Druskininkų atvirukų neturime. Tarpukariu jo fotografijas išleido leidykla „Ruch“, kaip fotoatvirukus apie 1939 m. leido Ksiąžnica – Atlas Ska Akc, įsikūrusi Lvove, Černeckio gatvėje Nr.12.

Leidykla „Ruch“  su J.Bulhako fotografijų reprodukcijomis yra išleidus ir įvairių Druskininkų atvirukų rinkinių : armonikėlių bei išplėšiamų atvirukų knygelių.

Kiti fotografai ir leidėjai

Dr.A.M. Viečiorekas (Dr. A.M.Wieczorek) – leidyklos: “Atlas”, “Ruch”.
J.Volynskis (J.Wolynski). Dirbo su leidykla “Ruch”.
G.Bekeris (G.Bekker) iš Druskininkų  (Vilniaus g. 15). Dirbo su leidykla A.F.W.
Druskininkiečiai J.Pinčukas (J.Pinczuk) ir A.Montviliškis (A. Montwiliski), turėję savo knygyną Druskininkuose, Vilniaus g. 2.
II Pasaulinio karo meto fotografai ir leidėjai: Vilis Kiorgelis (Willi Kőrgel) iš Gardino, Paulas Hofmanas (Paul Hoffman), apsistojęs Suvalkuose.

Šių dienų Druskininkų atvirukų leidėjai

„Raifa“  (fot. Rimas Kvaraciejus, Alvydas Andruškevičius, Gintaras Žilys, L.Mankauskas)– 108 vnt.
„Vija“ ( A.Lukoševičius, Sigitas Platūkis, Gintaras Žilys) – 52 vnt.
„Sofa“ (fot. Valdas Gilius) – 14 vnt.
„Puse plus Kaunas“ (fot. A.Užgalis) – 2 vnt.
PĮ “Infonila” (fot. Ignas Burneika, Nijolė Burneikienė)  – 2 vnt.
“Juzefa” (fot. A.Lankelis)- 1 vnt.
“Baltijos aras” ( fot. H.Sakalauskas)
„Baltic Eagle LTD“ (fot. A.Armonas, S.Platūkis)
Kiti atvirukų fotografai: Antanas Balkė, Vilius Rekevičius, Gytenis Voronovas.
Iš viso: 178 vnt.

Literatūros sąrašas:

1.Vilniaus fotografija 1858-1915, sudarytoja Margarita Matulytė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001.
2. Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915, sudarytoja Dalia Keršytė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005.
3. Roma Dusevičienė, Druskininkų miesto muziejaus atvirukų rinkinio pristatymas, pranešimo tezės, 2010, Druskininkai.