Paroda „Gėlė iš atviruko“ dailininkui Rimantui Laniauskui (1937–2014) atminti
Druskininkų miesto muziejaus galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 37) veikia Rimanto Laniausko darbų paroda „Gėlė iš atviruko“. Paroda veiks iki rugpjūčio 25 d.
R. Laniauskas gimė 1937 m. Kaune. 1944 m. būdamas septynerių, R. Laniauskas išvyko iš Lietuvos, apsigyveno JAV. Ten, Benediktinų gimnazijoje, baigė mokslus, šeštadieniais lankė meno mokyklą, o vėliau baigė komercinį meną ir grynąjį meną (Fine Arts)-Cooper School of Art. Rimanto Laniausko darbai buvo eksponuojami Amerikos akvarelininkų parodose Niujorke, Čikagoje, kituose Amerikos miestuose. Jo kūryba įvertinta įvairiais apdovanojimais ir diplomais, apie jį rašė Amerikos spauda. Nors tėvas ir priešinosi sūnaus mokslams, sakydamas, kad dailininko profesija nėra rimta, vėliau juo didžiavosi, kai lydėdavo į personalines parodas Niujorke, Detroite, Čikagoje, Ohajuje ir kitur. 35 metus R. Laniauskas dirbo antroje pagal dydį Amerikoje atvirukų kompanijoje „American Greetings Corp.“ dailininku („designer/illustrator“), meno koordinatoriumi ir direktoriumi.
1967 m. Balzekas jį pakvietė surengti savo kūrinių parodą Čikagoje, kuri praėjo su dideliu pasisekimu. Nuo to laiko jis dalyvavo amerikiečių parodose ir net du kartus yra dalyvavęs Amerikos Akvarelininkų Sąjungos (American Water Color Society) parodose, į kurias galima patekti tik milžiniškos atrankos būdu. Jo darbų gausu privačiose meno mylėtojų kolekcijose, korporacijose ir muziejuose, vienas įsigytas Lietuvos prezidentūros rūmų.
Rimo Laniausko žmona Irena Druskininkų miesto muziejui perdavė vyro archyvinę asmeninę medžiagą. Padovanotame rinkinyje – vertingi unikalūs jo pieštų atvirukų projektai, susirašinėjimas, atskleidžiantis įdomių detalių apie menininko darbą.
Druskininkų miesto muziejus šiuo projektu nori priminti apie Rimantą Laniauską ne tik kaip Druskininkų bendruomenės narį ir Lietuvos dailininką išeivį, bet ir supažindinti visuomenę su komercinio meno, kurio vienas iš produktų yra sveikinimo atvirukas, specifika, jo sukūrimo etapais.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
